Vyriškis Usūrinis Kumštis, mieste atsitiktinai susitikęs, susitaiko su savo buvusia drauge Vilma iš "Profkės"

Mokinio Usūrinio Kumščio tolesnis gyvenimas iškart po „Profkės“ baigimo. Tuo metu buvo praėję jau net keli mėnesiai iš eilės, kai Kupiškio rajono Mičiūniškio kaime gyvenantis jaunas vyriškis Usūrinis Kumštis ir toliau sau važinėjo su rajono autobusais į Kupiškį ir dirbo ten esančioje plytų gamykloje. Per tuos kelis mėnesius įprasta darbo dienos rutina Usūriniui jau tapo visiškai priprastu dalyku, darbas gamykloje prie plytų konvejerio detaliai žinomas, nors galiausiai pats šis darbas jį jau ir ėmė kažkaip vis labiau nebetenkinti. Ne tik dėl to, kad šitai buvo fiziškai sunki veikla, su kuria jis vos tvarkėsi, bet dar ir dėl to, kad jau norėjosi ir kažko naujo imtis. Bet Usūrinis to darbo vis dar nemetė. Prasidėję 2006 -ieji metai Usūriniui ne tik atnešė supratimą, kad netrukus jam sukaks 21 -eri metai, bet ir netikėtai įteikė tokią Likimo dovaną, ko jis buvo beveik nesitikėjęs – vėl suvedė jį akis į akį su savo buvusia panele iš Kupiškio Žemės ūkio mokyklos, dabar jau antrakurse virėjų mokine, blondine Vilma. Jiedu vieną šaltą ir apniukusią sausio dieną, po gan ilgo laiko nesimatymo pertraukos, netikėtai ir vėl susitiko pačiame Kupiškio centre, šalia pašto pastato, kur buvo ėję į skirtingas puses. Šis jų susitikimas juodu tikrai gan pradžiugino, ne tik nustebino, nes jiedu jau seniai nebebuvo jautę jokio pykčio nei nuoskaudos vienas kitam. Vilma net nuoširdžiai pasidžiaugė tą Usūrinį vėl čia susitikusi – ji buvo ką tik išėjusi iš sunkių santykių su vaikinu Donatu, kuris ją kartais net ir mušdavo, tad ji pasąmoningai širdyje norėjo sutikti kažką, kas ją tikrai gerbtų. O susitikusi Usūrinį ir sužinojusi, kad jis vis dar tebėra vienišas, taip pradžiugo, kad net pati pirma pasiūlė vėl atkurti jų buvusį ryšį ir bendravimą. Usūrinis irgi sutiko su ja vėl turėt bendravimą. Ir dar net telefono numeriais vėl apsikeitė, kadangi Vilma savo senąjį numerį jau buvo pasikeitusi...