Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie pavėžėjimą pakeliui namo su kolūkio mašina

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Dabar papasakosiu apie tai, kas dar mano gyvenime buvo nutikę tuomet, kai tą rugsėjo mėnesį dar tik vos buvau pradėjęs mokytis Salamiesčio mokyklos penktoje klasėje. Tai buvo kažkur gal antrą mano paties mokymosi naujoje savo mokykloje savaitę. Pamenu, kad šalia mano namų esančiame Bakšėnų kaime gyvavusiam kolūkiui tuo metu vadovavo Virgis iš Salamiesčio. Jis į savo darbą tame kolūkyje ir namo visada važinėdavo su tokiu žalsvos spalvos automobiliu, turinčiu furgono kėbulo tipą. Tas automobilis vadinosi „Moskvič Iž 2715“. Ir štai vieną kartą buvo saulėta rudens popietė, aš ir trys bakšėniečiai berniukai sau po pamokų traukėme keliu namų link, kai pro šalį važiavo tas pats kolūkio pirmininkas Virgis, jis sustojo ir pakvietė mus visus sulipti į tą furgono kėbulą, vidun, nes ketino mus visus iki pat namų parvežti. Įlipau ir aš. Ten buvo tamsu ir buvo vos tik vienas mažytis langelis, esantis vairuotojo pusėje. Tas kolūkio pirmininko vairuojamas automobilis taip sparčiai lėkė Bakšėnų link, kad pasiekus manojo kaimo ribas, pirmininkas buvo trumpam net ir pamiršęs, kad man reikia išlipti lauk būtent tik čia, o ne pačiuose Bakšėnuose. Tad sustabdė savo mašiną ir aš išlipiau jau gerokai tolokai nutolęs nuo pagrindinio savo kaimo keliuko, prie pat vis dar nesuarto, su ražienomis kolūkio dirbamos žemės lauko. 1995 m. rugsėjis