Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie biliardą žaidžiančius berniokus mokyklos koridoriuje

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Atsimenu, kad tuo metu buvo jau prasidėjęs lapkričio mėnuo, grynas vėlyvas ruduo lauke už lango, o aš Salamiesčio mokykloje toliau sau krimtau septintos klasės mokslus. Kad vyresniųjų klasių mokiniai berniokai pertraukų metu nebūtų užsiėmę vien tik stumdymusi tarpusavyje ir kepintų saulėgrąžų rijimu, direktorius šiais mokslo metais jiems parūpino naują ir įdomią pramogą – pastatė biliardo stalą antrajame mokyklos aukšte, erdviame koridoriuje priešais matematikos kabinetą. Tada ir prasidėjo... Kone per kiekvieną pertrauką toje koridoriaus vietoje, prie biliardo stalo stoviniuodavo kone būrys berniokų, jie ten ne tik biliardo kamuoliukus stumdydavo ant stalo su lazdomis, bet dar ir neretai keikdavosi, susimušdavo, grasindavo kitiems ir – kaipgi be to – būtinai ištisai lukštendavo savo atsineštas iš parduotuvės saulėgrąžas. Kone kiekvieną dieną, pastoviai grindys aplink tą stalą būdavo visos pilnos primėtytos lukštų. Daugiausia ten vis sukiodavosi agresyvūs aštuntos klasės berniokai. Man asmeniškai nepatiko nei tas čia stovintis biliardo stalas, nei pastoviai čia stoviniuojantys ir biliardą žaidžiantys berniokai. Dar atsimenu, kad mokytojos vis bardavosi dėl tų besimėtančių prie šio stalo lukštų, bet iš to nebuvo jokios naudos – berniokai vis tiek toliau varė savo. 1997 m. lapkritis