Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie atsakinėjimą prie lentos per Valentino dieną

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau beveik pats vasario mėnesio vidurys, besibaigianti kalendorinė žiema lauke už lango ir viena tikrai įsimintina diena, o aš Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius devintos klasės mokslus. Toji tikrai įsimintina diena buvo ne kuri kita, o būtent šv. Valentino diena. Dauguma mokinių mergaičių tą rytą į mokyklą atėjo pasipuošusios, gražiau apsirengusios, mano klasėje irgi taip buvo. Tą dieną galėjo atvirai matytis, kuris ir kuri iš mokinių yra kitų numylėtiniai, o kas visai nemylimas. Tai matėsi pagal ant mokinių veidų ir drabužių priklijuotų raudonų širdelių –lipdukų skaičių. Man tądien buvo tikrai visai malonu ir smagu, kai mano klasės „skardžiabalsė“ klasiokė Ingūlė man padovanojo ir ant veido priklijavo vieną tokių širdelių. Nors mes abu klasėje ir niekada nebuvome su ja artimi, jautėsi kažkoks nenoras vienas kitą suprasti. Ir, atsimenu, kai paskui mums vyko matematikos pamoka ir aš buvau iškviestas atsakinėti prie lentos, sprendžiant kažkokį ten kvadratinės nelygybės uždavinį ar panašiai, ir kai beveik visų klasiokų į mane buvo nukreiptos akys, man net truputį žandai buvo raudoni iš gėdos. Ir labiau ne dėl to, kad vėl nebuvau tinkamai išmokęs uždavinio sprendimo taisykles, o dėl to, kad buvo man nepatogu, kad man ant veido yra prilipdytas tas raudonas „valentininis“ lipdukas, ir visi klasiokai būtent jį dabar irgi mato... 2001 m. vasaris